Citatos, mintys ir posakiai

Laisvė tėra negatyvusis fenomeno aspektas, pozityvusis jo aspektas yra atsakingumas. Iš tikrųjų laisvei gresia pavojus išsigimti į gryną kaprizingumą, jei ji nesuvokiama kaip atsakomybė.

Tikras menas ar tikras meno išgyvenimas praturtina žmogų, atskleidžia esmines jo galimybes, o „menas”, kuriuo neurotiškai piktnaudžiaujama, tik nukreipia žmogų nuo savęs. Toks menas tampa dingstimi ir galimybe prasiblaškyti ir apkvaisti.

Visą, ką mes atlikome praeityje, ano gyvenimo potyrių pilnatvė – tai mūsų vidinis turtas, kurio niekas ir niekuomet negali atimti. Ne tik mūsų išgyvenimus, mūsų darbus – kiekvieną mūsų kada nors mąstytą didžią mintį, kiekvieną mūsų iškęstą kančią mes išgelbėjom tikrovėn visiems laikams. Tegul visa tai nuejo praeitin – kaip tik praeityje jie išsaugomi amžinybei! Juk būtis praeityje – irgi būties atmaina, galbūt net pati saugiausia.

Ontologijos požiūriu suprantama, kad sąmoninga būtis susipina su atsakinga būtimi, sudarydamos vienovę, žmogiškosios būties pilnatvę.

Tuo, kaip žmogus pasitinka neišvengiamą likimą, o kartu su šiuo likimu ir jo skiriamą kančią, – kaip tik tuo atsiskleidžia daugybė galimybių prasmingai formuoti gyvenimą net sunkiausiomis aplinkybėmis, net paskutinę gyvenimo minutę. Priklausomai nuo to, ar žmogus išlieka tvirtas ir narsus, garbingas ir nesavanaudiškas, ar žūtbūtinėje kovoje dėl gyvasties pamiršta savo žmogišką kilmę ir galutinai pavirsta bandos gyvuliu, – priklausomai nuo to, jis arba realizuoja skaudžios padėties ir sunkaus likimo jam siūlomas vertybių galimybes, arba jas praranda; priklausomai nuo to, jis būna „vertas” savo kančios arba ne.

Juk gyvenimo prasmė vis kitokia priklausomai nuo žmogaus, nuo kiekvienos jo dienos ir valandos. Tad svarbu ne gyvenimo prasmė apskritai, o kurio nors asmens gyvenimo prasmė. Svarstyti šį klausimą bendrais žodžiais būtų tas pats, kaip šachmatų čempionui užduoti klausimą: „Pasakykite, pone, koks yra geriausias ėjimas pasaulyje?” Tiesiog nėra ir negali būti gero ar geriausio ėjimo atsajai nuo konkretaus žaidimo ir individualios varžovo asmenybės. Tas pats taikytina žmogaus egzistencijai. Nereikėtų ieškoti abstrakčios gyvenimio prasmės. Kiekvienas turi savo ypatingą gyvenimo misiją, konkretų pašaukimą, kurį reikia įgyvendinti. Todėl niekas negali jo pakeisti, niekas negali jo gyvenimo pakartoti. Taigi kiekvieno uždavinys toks pat unikalus, kaip ir galimybė jį įgyvendinti.