Citatos, mintys ir posakiai

Gali paaiškėti, kad tai, kas dabar mums atrodo neišreiškiama, kažkur jau buvo išreikšta. Tie patys klausimai, kurie mums neduoda ramybės, kurie mus glumina ir stulbina, buvo kadaise iškilę visiems išmintingiems žmonėms, visiems be išimties, ir kiekvienas atsakinėjo į juos sulig savo sugebėjimais, savo žodžiais ir savo gyvenimu. 

Mes būtume palaiminti, jei visuomet gyventume dabartyje ir naudotumės kiekviena pasitaikančia proga, kaip žolė džiaugiasi kiekvienu nukritusiu rasos lašeliu, ir negaištume laiko praleistų progų išpirkimui, kurį vadiname savo pareigos atlikimu. 

Jeigu žmogus nežengia koja kojon su savo pakeleiviais, tai gal dėl to, kad jis girdi kito būgno garsus. Tegul jis žengia pagal tą muziką, kurią jis girdi, nors ir sulėtintą, nors ir tolimą. Nebūtina, kad jis subręstų taip pat greit kaip obelis arba ąžuolas. Kodėl gi jis turėtų paversti savo pavasarį vasara? 

Žmonės virto savo įrankių įrankiais. 

Puiku sugebėti nutapyti kokį ypatingą paveikslą arba iškalti skulptūrą ir šitaip sukurti kelis gražius daiktus; tačiau moraliniu požiūriu kur kas šlovingiau būti skulptorium ir tapytoju tos aplinkos, kurioje pats gyveni. Paveikti dienos kokybę – štai aukščiausias visų menų.  

Tačiau kad ir kur pasuktų žmogus, kiti persekios jį ir mėgins pačiupti jį nešvariomis letenomis ir, jei tik pajėgs, vers jį būti savo beviltiškos ir paikos visuomenės nariu.