Citatos, mintys ir posakiai

Paliktą likimo valiai pats likimas saugoja,

O visų prižiūrimas, likimui smogiant žūsta.

Miške gyvuoja paliktas beglobis,

O ir namie sunyksta tas, kurį globoja. 

Ne aukso, ne žemčiūgų ir netgi ne valdžios

Tiek trokšta moterys, kiek mylimo jaunikio. 

Klajodamas po žemę, kas nepasimokė

Kitų šalių kalbų ar papročių visokių,

To iš tikrųjų tuščias bus gyvenimo vaisius.

…

Juk tol žmogus gerai nei amato, nei mokslo,

Nei turto neįvaldo, kol jam linksmai šioj žemėj

Netenka klaidžioti po tolimus kraštus. 

Ištyrus giminę, ir būdą, ir globėją,

Ir mokslą, turtą, grožį, jėgą, – šias septynias

Dorybes jaunojo, – reik atiduot mergaitę.

Išminčius negalvos jau apie nieką kitą. 

Tegul išminčius netarnauja tam,

Kurs dorybes jo per menkai pažįsta.

Jis neturės iš tokio sau jokios naudos,

Kaip iš sūrios, nors ir purentos, žemės. 

Ko kitas neatliks net žygdarbiais kilniausiais,

Lengvai padaro tai vien paprastas gudrumas.