Citatos, mintys ir posakiai

Gyvenimas – niekas daugiau, kaip nepertraukiami mainai tarp visatos ir šio mažyčio atomo, kokiu kiekvienas mūsų tam tikra prasme esam. 

Būtis – tai visa, kas skleidžiasi, auga, mezga vaisius… Kuomet jūs pasodinate sėklą, po tam tikro laiko pamatote bepradedantį reikštis gyvenimą. Tokia jo kalba: pasirodo mažytės šaknys, gležni lapeliai… Šitai yra gyvenimas: gražinimas, turtinimas, tiesiog užtvindymas! Ir jums tas pats: jei pradėsite rūpintis būtimi, jeigu ją sodinsite, laistysite, nukreipsite ją aukštyn, ji skleisis ir besiskleisdama pažadins kiekvieną ląstelę, prikels gabumus, kurių nė neįtarėte egzistuojant. 

Žemė yra tarsi pataisos namai ir kartu mokymosi centras. Taigi kančia yra neišvengiama, tačiau su ja susitaikę jūs įjungiate į darbą slaptas jėgas, kurios jumyse atlieka didžiulį darbą. 

Būti nepatenkintam – tai prisipažinti netrokštant regėti šviesiosios realybės vizijos. Reikėtų bent jau turėti sąžinės ir pažvelgti į visa iš abiejų pusių. 

Jeigu moterys įprastų rašyti savo nėštumo dienoraštį, jos konstatuotų, kad vaikas vienokiu ar kitokiu būdu savo gyvenime pakartoja visas per šiuos devynis nėštumo mėnesius jų patirtas būsenas. Bet iš tikrųjų šis pakartojimas vyksta atvirkščia kryptimi, tai yra pojūčiai, kuriuos motina patyrė devintame mėnesyje, pasireikš pirmuoju kūdikio gyvenimo periodu, o tai, ką ji išgyveno aštuntame mėnesyje, pasikartos vėliau… Žmogaus gyvenimo trukmė galėtų būti devyniasdešimt metų, laikant, kad mėnuo motinos įsčiose prilygsta tolesnio gyvenimo dešimtmečiui. 

Tie, kurie nėra kentėję, yra dideli vargšai, jiems, simboliškai šnekant, gyvenime trūksta spalvų. Tačiau tas, kuris kentėjo, gali praturtinti savo gyvenimą naujais pojūčiais ir išminties grožiu. Tačiau didieji genijai, kurie paliko mums žymių meno kūrinių, egzistencijos metu daug kentėjo. Iš juodos kančios jie išgaudavo nuostabiausias vaivorykštės spalvas.