Citatos, mintys ir posakiai

Tikras menas ar tikras meno išgyvenimas praturtina žmogų, atskleidžia esmines jo galimybes, o „menas“, kuriuo neurotiškai piktnaudžiaujama, tik nukreipia žmogų nuo savęs. Toks menas tampa dingstimi ir galimybe prasiblaškyti ir apkvaisti.

Ontologijos požiūriu suprantama, kad sąmoninga būtis susipina su atsakinga būtimi, sudarydamos vienovę, žmogiškosios būties pilnatvę.

… valia – tai kaskart aiškiai suvokiamo tikslo, sąžiningo sprendimo ir sąmoningo triūso funkcija. Kol žmogus kartos tą pačią klaidą – prieš mėgindamas ką nors daryti tikėsis nesėkmės, – tol jam ir nesiseks bent jau todėl, kad žmogus nėra linkęs nepateisinti savo lūkesčių. Juolab svarbu nuo pat pradžių vidinę ketinimo formuluotę apsaugoti nuo bet kokio tariamo kontrargumento: įtikinėdamas save žodžiais „nenoriu gerti“, veikiausiai netrukus atrasi įvairiausių prieštaravimų: „bet esu priverstas“, „bet nepajėgiu atsispirti“ ir t.t. Tačiau kaskart tiesiog pakartojęs: „Daugiau negersiu, ir jokių kalbų“, jau pasukai teisingu keliu.

Žmogus nė akimirkos neišvengia būtinybės rinktis iš galimybių. Jis tik gali apsimesti, „tarsi“ neturėtų pasirinkimo ir laisvės apsispręsti. Toks apsimetinėjimas – žmogiškosios tragikomedijos dalis.

Nuolankumas, jei jis tikras, ne menkiau už drąsą liudija vidinę stiprybę.

Koks lemtingas gyvenimą teigiančios nuostatos vaidmuo, kaip stipriai ji paveikia net žmogaus biologiją, turbūt patvirtina toks pavyzdys: išsamiais statistiniais metodais tiriant ilgaamžiškumą paaiškėjo, kad visi tiriamieji pasižymėjo „giedra“, t.y. gyvenimą teigiančia nuostata.