Mane dažnai aplankydavo pilietinio karo nuojauta. Kaip vidinių konvulsijų tapytojas, savo paveikslą „Minkšta
konstrukcija su virtomis pupelėmis – pilietinio karo nuojauta
… kai valdovas vadovauja didelei kariuominei ir įsakinėja kareiviams, jam tada turi kuo mažiausiai rūpėti tai, kad gali pagarsėti žiaurumu, nes nepagarsėjus žiaurumu neįmanoma išlaikyti kariuominės vieningumo ir kovingumo.
Joks tikslas nėra toks kilnus, kad pateisintų negarbingas priemones/
Karas yra valstybės reikalas, mirties ir gyvybės pagrindas, išlikimo ir žūties kelias. Tai privalu apmąstyti ir perprasti.
Atsilaikykite ir likite stiprūs ateičiai.
… tie, kurie nesupranta visų kariavimo sunkumų, nesuvokia ir karo naudos.