Mintis Mirtis 17
Kaip lapai, sprogstantys ant žalio medžio, –
vienam nukrintant, kitas išsprogsta, –
taip kūno ir kraujo kartos, –
vienai išmirštant, kita užgimsta.
(14:18)
Kaip lapai, sprogstantys ant žalio medžio, –
vienam nukrintant, kitas išsprogsta, –
taip kūno ir kraujo kartos, –
vienai išmirštant, kita užgimsta.
(14:18)
Kas nuoširdžiai tarnauja Dievui, bus išklausytas;
jo maldavimas pasiekia dangų.
Nuolankiojo malda prasiskverbia pro debesis
ir nenurimsta, kol nepasiekia savo tikslo, –
ji neatsitrauks, kol Aukščiausiasis neatsilieps,
nepažadės teisingai spręsti ir to nepadarys.
(35:16-18)
Kvailys juokiasi visu balsu,
o išmintingas žmogus kukliai šypsosi.
(21:20)
Gręžk akis nuo patrauklios moters;
nespoksok į grožį, kuris tau nepriklauso.
Dėl moters grožio daugelis pametė galvą,
nes jis uždega aistrą tartum ugnį.
(9:8)
Sukto žmogaus dovana nebus tau naudinga,
nes jis laukia, kad atsilygintum septyneriopai.
(20:14)
Verk karčiai ir muškis į krūtinę, –
vertas mirusiojo tebūna tavo gedulas.
Gedėk vieną ar dvi dienas, kaip reikalauja paprotys,
ir tada nusiramink, užmiršk širdgėlą.
Juk širdgėla gali baigtis mirtimi,
o liūdinti širdis išsekina žmogaus jėgas.
Nelaimėje ilgai nesiliauja skausmas,
širdgėlos išgyvenimą sunku pakelti.
Neatiduok savo širdies sielvartui, varyk jį šalin;
verčiau pagalvok apie savo galą.
Neužmiršk – juk atgal niekas nesugrįžta, –
mirusiajam gero nepadarai, o sau pakenki.
Atsimink jo likimą, nes tavasis yra panašus;
vakar jis ištiko jį, o šiandieną ištiks tave.
(38:17-22)