Mintis Valdžia 36
Štai kam reikia vyriausybių – kad nekreiptų dėmesio į gyventojus ir dirbtų turtingiesiems bei galingiesiems. Tai taip giliai įsišakniję, kad daugelis to nepastebi.
Štai kam reikia vyriausybių – kad nekreiptų dėmesio į gyventojus ir dirbtų turtingiesiems bei galingiesiems. Tai taip giliai įsišakniję, kad daugelis to nepastebi.
Šaltojo karo mitologijos erozija bent jau daro įmanomą diskusiją kai kuriais klausimais.
Vizijomis aš vadinu ateities visuomenės kompetenciją, kuri įkvepia gyvybės tam, ką mes dabar darome, koncepciją visuomenės, kurioje norėtų gyventi padorus žmogus. Tikslais aš vadinu pasirinkimus ir užduotis, kurios yra pasiekiamos, kurias mes vienaip ar kitaip vykdysime vedami vizijos, nors ji būtų tolima ir miglota.
Įkvepianti vizija turi būti grindžiama žmogaus prigimties koncepcija, žmonių gerove, jų poreikiais ir teisėmis, jų prigimties aspektais – jie turi būti puoselėjami, skatinami, jiems turi būti leista tarpti, suteikiant naudos sau ir kitiems.
Libertarinio socializmo atstovai žengia toliau tvirtindami, kad valstybės galia turi būti eliminuota ir pakeista demokratine industrinės visuomenės organizacija su tiesiogine visų institucijų liaudies kontrole per žmones, kurie dirba šių institucijų darbą ar yratiesiogiai jo veikiami, daugybę darbininkų tarybų, vartotojų tarybų, komunų asamblėjų, regioninių federacijų ir t.t., kuriose atstovaujama tiesiogiai ir yra galimybė jas keisti, taigi atstovaujantieji yra tiesiogiai atsakingi už aiškiai apibrėžtą ir integruotą socialinę grupę, kurios vardu pasisako aukštesnės tvarkos organizacijoje, – tai akivaizdžiai skiriasi nuo mūsiškės atstovavimo sistemos.
… esminis socialistinio idealo elementas išlieka: darbo priemones siekiama paversti laisvai susivienijusių gamintojų nuosavybe, taigi socialine nuosavybe žmonių, kurie išsilaisvino iš savo šeimininko, žengdami platų žingsnį žmonijos išsivadavimo link.
Mes šiandien turime techninių ir materialinių išteklių, tenkinančių biologinius žmogaus poreikius. Mes neištobulinome kultūrinių ir moralinių resursų – arba demokratinių socialinio organizavimo formų, leidžiančių humaniškai ir racionaliai panaudoti mūsų materialinį turtą ir valdžią.