Citatos, mintys ir posakiai

Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.

[Saviapgaulė] Vienas iš skiriamųjų priklausomybės bruožų – nepaprastas išradingumas, su kuriuo protas mėgina amžinai tęsti priklausomą elgseną. Čia, kur valia kaunasi su savimi, painiodamasi tarp įvairialypių motyvų ir prieštaringų troškimų, kūrybinė smegenų galia nesąmoningai pasitelkiama sugriauti kiekvieną, net ir menkiausią pastangą kontroliuoti priklausomą elgesį. Tarp tokių proto triukų – neigimas, racionalus aiškinimas, pakeitimas ir visi kiti apsauginiai mechanizmai, kuriuos nustatė psichoanalizė, be to – nesuskaičiuojama daugybė kitų, kurių neįstengtų numatyti nė didžiausi psichiatrijos autoritetai.

Greičiau yra pagydomas nesusivaldymas tų žmonių, kurie yra karšto būdo, negu tų, kurie apgalvoja, bet savo sprendimų nesilaiko; taip pat greičiau yra pagydomi tie, kurie nesusivaldo iš įpratimo, negu nesusivaldantys iš prigimties, – juk lengviau yra pakeisti įprotį negu prigimtį. Bet ir įprotį sunku pakeisti, nes jis panašus į prigimtį.

***
PRODENTUM KLINIKA

Savo ruožtu didėjantis nerimas tampa dingstimi vis labiau priklausomai elgtis. Cheminė medžiaga dabar tampa savo pačios sukeltos kančios raminamąja priemone.

Vis žlungantys pasiryžimai lemia depresiją ir tam tikrą pralaimėjimo pripažinimą. Nesėkmė gali įgauti pasyvų arba agresyvų pavidalą; ir viena, ir kita padeda ir toliau elgtis priklausomai. Pasyviai atsiliepiant į nesėkmę, priklausomą asmenį apninka gėdos, sąžinės graužaties, kaltės jausmai. Tokia neapykanta sau gali pastūmėti į bandymus nusižudyti, bet dažniau asmuo tiesiog pasiduoda priklausomybei.

Apribojus priklausomą elgseną, nutraukimo sindromas gali reikštis dvejopai. Pirmasis atvejis – stresinė reakcija. Kūnas, netekęs to, prie ko buvo pripratęs, reaguoja siųsdamas pavojaus signalus, esą kažkas ne taip. Tokio atsako tarpininkas – savarankiška nervų sistemos dalis, susijusi su vidinėmis, nesąmoningomis funkcijomis. Stresinės reakcijos gali svyruoti nuo neryškaus nesmagumo pojūčio ar susierzinimo iki nepaprasto susijaudinimo, kurio palydovai – tachikardija, tremoras ir visa apimanti panika.

Antruoju atveju nutraukimo sindromas gali reikštis atsakomąja arba priešinga reakcija. Žmogus patiria simptomus, visiškai priešingus tiems, kuriuos kėlė priklausomas elgesys.