Citatos, mintys ir posakiai

Žmogus dievu laiko vien tai, kas jam turi esminę vertę, kas jam atrodo tobula, nuostabu, kas suteikia jam tikrą
pasitenkinimą. Jeigu tu suvoki jausmą kaip nuostabų dalyką, tai tuo jis ir yra tau dieviška savybė. Todėl jaučiantis, jausmingas
žmogus tiki vien jaučiančiu, jausmingu dievu, t.y. jis tiki vien tik savosios būties ir esmės tikrumu, nes jis negali tikėti niekuo kitu, kaip
vien tuo, kuo jis savo esme pats yra. […] Dievas yra žmogui pakiliausių jausmų ir minčių metraštis, geneologinė knyga, į kurią jis įrašo
vardus tik tų, kurie jam yra brangiausi ir švenčiausi.“

Jei neišgirstame atsakymo į savo maldas – vien todėl, kad širdies gilumoje jo nesitikime.

Niekada nebūna per daug pasitikėjimo Geruoju Dievu, tokiu galingu ir tokiu gailestingu.

Rankos, suteikiančios pagalbą, švelnesnės negu besimeldžiančios lūpos.

Aišku, priskiri kitiems tai, ką pats darai. Kadangi darai kažką bjauraus, tai ir kiti tampa bjaurūs. O kadangi kiti paprastai
norėtų daryti tik tai, ką darai tu, jie padeda tau įtikėti, jog tai, ką jiems priskiri yra būtent tai, ko jie visą gyvenimą troško. Dievas
apakina tuos, kuriais nori atsikratyti, tereikia Jam padėti. (Fuko švytuoklė)

… kur įsigyti materialinių gėrybių ne taip lengva … vyraujančiomis religijomis turėjo tapti ir tapo tos, kurios savo išpažinėjus skatina atsisakyti materialinių vertybių ir vengti naudotis bet kuo, kas turi bent kiek reikšmės jų įsigyjant. Tokiu būdu žmonėms pakišama mintis, kad reikia sutikti su tokiu savo likimu, koks jis yra, nežiūrint koks skurdus jis bebūtų … Suprantama, kad šalyse, kur panašios priemonės naudojamos savanoriškam nuskurdinimui, ego neigimo filosofija tarnauja tik valdantiesiems, nepageidaujantiems masinio nepasitenkinimo. Bet tiems, kurie naudojasi bet kuria galimybe pagerinti savo materialinei padėčiai, tos religinio mąstymo formos pasirinkimas, be abejo, atrodo tiesiog kvailystė!