Mintis Kančia 15
Kai slegia artimą sunki bėda,
Sava nelaimė ne tokia juoda.
Vienatvėj kęsti – pražūtis baisi,
Kada aplinkui linksminas visi.
Bet daug lengviau pakeliami vargai,
Jei su tavim liūdnos lemties draugai.
Kai slegia artimą sunki bėda,
Sava nelaimė ne tokia juoda.
Vienatvėj kęsti – pražūtis baisi,
Kada aplinkui linksminas visi.
Bet daug lengviau pakeliami vargai,
Jei su tavim liūdnos lemties draugai.
Draugus rink atsargiai ir, juos išbandęs,
Grandinėm prirakinki prie širdies,
O su visais tik vakar išperėtais,
Apsiplunksnuot nespėjusiais bičiuliais
Nezulink delno.
Tokie laikai – aklus bepročiai veda.
Dažnai kas nors niekinga ir bjauru
Atrodo meilei nuostabiai tauru.
Ne akimis, o širdžia meilė regi,
Todėl ir žmonės Kupidoną smagų
Visad vaizduoja aklą ir sparnuotą …
Per meilę mūsų prigimtis grakštėja,
Ir mes tos prigimties brangiausią dalį
Aukojam tam, ką mylim.
Tačiau svarbiausia – nemeluoki sau:
Tada, kaip rytas paskui naktį seka,
Tu ištikimas būsi ir kitiems