Citatos, mintys ir posakiai

– Jis ne žmogus, – prieštaravo Izabelė, – ir jis neturi teisės į mano atlaidumą. Aš atidaviau jam širdį, jis paėmė,
mirtinai ją sugniaužė ir sviedė man atgal. Žmonės jaučia širdimi, Elena, ir kadangi jis manąją sunaikino, nebegaliu ir nenoriu jo užjausti,
nors jis vaitotų iki pat mirties valandos ir lietų kruvinas ašaras dėl Ketrinos!“ (Vėtrų kalnas)