Citatos, mintys ir posakiai

Nejau nežinote, kad pirmas tikro vyro požymis yra atsakyti už tai, ką jis yra padaręs? 

 Tamsioji vyrų giminės pusė labai akivaizdi. Tai ji negailestingai alina mūsų žemės išteklius, nuvertina ir žemina moteris, pradeda karus ir kitokius konfliktus. Tai – nepaneigiama. Tai paveldimas apsėdimas, tačiau negalima neigti ir kultūros bei aplinkos įtakos. Mes susikūrėme ydingus mitus, kurie neigia vyriškų jausmų gylį, atiduoda vyrams dangų, o ne žemę, moko paklusti blogio jėgoms, trukdo subręsti ir pagaliau įkalina juos drauge su moterimis industrinėje visuomenėje, kurioje nebeįmanomas nei patriarchatas, nei matriarchatas.

 Bažnyčia ir mūsų kultūra kaip visuma, nustūmusi užmarštin dievus – Paną, Dionisą, Hermį, Laukinį Žmogų – kalbančius apie vyriškos lytinės galios dieviškumą, iš mūsų, kaip vyrų, atėmė tikrai daug. Viduramžiška Vakarų vaizduotė neperkėlė Žvėrių Valdovo ar Laukinio Žmogaus į puikiai sudėtą Šivą ar Dionisą, o vyrų erotinė energija neteko savo gebėjimo pakilti, muzikos terminais tariant, į kitą oktavą.

Jis reikalauja, kad žmona lovoje būtų sykiu karšta ir šalta, taip ir gyvenime jis reikalauja, kad ji priklausytų tik jam vienam, tačiau nebūtų našta; jis nori, kad ji padėtų tvirtai stovėti ant žemės ir sykiu paliktų laisvą, kad užtikrintų monotonišką dienų tėkmę ir neįkyrėtų, visuomet būtų, bet nevargintų; jis nori, kad ji visa būtų tik jo, bet kad jis pats nepriklausytų jai, nori gyventi dviese ir likti vienas.

Simone de Beauvoir

 Puikiai žinome, kad šimtus ir tūkstančius metų vyrai žavėjosi vieni kitais, o kartu jais žavėjosi moterys – ir visų pirma dėl vyriškos veiklos. Kadaise bendru vyrų ir moterų susitarimu vyrams buvo patikėta užkariauti teritorijas, įveikti pavojingas upių vietas ir medžioti šernus. Visi žinojo, jog jei vyrams sekasi, moterys ir vaikai gali miegoti ramiai. Tačiau laikui bėgant šernai virto tvartuose kriuksinčiomis kiaulėmis, o šniokščiančios upės – dekoratyviniu kriokliu Šiuolaikinio meno muziejaus kieme Niujorke. Veiklūs vyrai, kitados už savo veiklumą mylėti, dabar nebereikalingi. (…) Per pastaruosius trisdešimt metų vyrams buvo siūloma mokytis, kaip „plaukti su srove“, kaip sekti iš paskos, o ne žengti priekyje, kaip gyventi nevadovaujant, kaip tapti pažeidžiamiems, kaip ieškoti kompromisų. (…) Pasyvumas auga tiek, kiek savo produkcijos „pagamina“ švietimo sistema. Vidutinis amerikiečių vaikas iki aštuoniolikos savo gyvenimo metų pamato kelis tūkstančius valandų reklamos, tačiau nedaugelis televizijos kompanijų buvo užkapotos kirviais, labai nedaug prezidentinių debatų sužlugdė „aktyvistai“, labai retai karinio biudžeto didinimą sustabdė masiniai protestai.

Moteris mušantys vyrai daro tai iš įpratimo, dėl pasitikėjimo savimi stokos arba dėl to, kad buvo taip išprovokuoti, jog testosteronas pasiekė pirmykštes aukštumas. Pastarieji pamiršo apsisprendę gyventi civilizuotoje visuomenėje …