Citatos, mintys ir posakiai

 Pasitaiko, kad žmogus taip susižavi kieno nors kito talentais ir/arba tariamai to kito asmens uždirbtomis ar gautomis gėrybėmis, jog tampa tikru mimikrijos profesionalu ir liūdnai tenkinasi įsiliedamas į pilką „gerbėjų“ minią, užuot lavinęs ir puoselėjęs unikalius ir nepakartojamus savo gabumus. Iki užsimiršimo garbindamas svetimą „žvaigždę“, toks žmogus dažniausiai neturi nė menkiausio supratimo, kur slypi vertingiausi jo paties dvasiniai turtai. O gal jam tiesiog baisu, nes vanduo gilus, naktis tamsi, o kelias tolimas; bet juk šios aplinkybės – būtent tai, ko reikia, norintatrasti ir išplėtoti originalius ir nepaprastus savo sugebėjimus.

Nėra blogesnės klaidos, kaip manyti, kad jei žmoguje yra koks talentas, tai jis pats pasireikš.

Didžiųjų sielų talentas – atskleisti kitų žmonių didumą.

N. Karamzinas

Jis buvo sumanus, turėjo šviesų, žvalų protą, jam lengvai ir greitai davėsi visa, ko galima išmokti be didesnio atsidėjimo. Tačiau vis labiau ėmė aiškėti, kad jis turi savanaudiškų sumetimų, dėl kurių ir panorėjo išmokti … meno. Pirmiausia norėjo būti reikšmingas, vaidinti svarbų vaidmenį ir daryti įspūdį, buvo pilnas tuštybės, būdingos gabiems, bet ne pašauktiesiems. Siekė pripažinimo, puikavosi prieš bendraamžius pirmosiomis žiniomis ir sugebėjimais – čia irgi galėjo būti su laiku praeinantis vaikiškumas. Tačiau jis ne tik ieškojo pripažinimo, bet siekė valdyti kitus ir gauti sau naudos; meistras, tatai pastebėjęs, išsigando ir pamažu nugręžė širdį nuo to vaikino. 

Atsakomybė išvysto gabumus … patariu niekuomet nevengti atsakingo darbo. Tu tada rasi puikią progą savo gabumams išvystyti ir darbingumui pakelti. 

… liūdnas likimas laukia kiekvieno, kuris apdovanotas talentu, bet, užuot ugdęs ir tobulinęs savo gabumus, ima puikuoti, gėrėtis savimi ir dykinėti.