Mintis Civilizacija 12
… visas mūsų civilizacijos niekšiškumas ir žiaurumas matuojamas ta kvaila aksioma, kad laimingos tautos neturi istorijos.
… visas mūsų civilizacijos niekšiškumas ir žiaurumas matuojamas ta kvaila aksioma, kad laimingos tautos neturi istorijos.
Pasaulis visada kartoja vienui vieną dalyką. Ir šitoje kantrioje nuo žvaigždės iki žvaigždės nusidriekiančioje tiesoje ištirpsta laisvė, atrišdama mus nuo mūsų pačių ir nuo kitų, kaip ir toje kitoje kantrybės kupinoje tiesoje, kuri driekiasi nuo mirties iki mirties.
Ekonomiškai kapitalizmas engia kaupimu. Jis engia tuo, kas jau sukaupta, kaupia didindamas save, ir, kuo daugiau kaupia, tuo labiau išnaudoja. Marxas neįsivaizdavo kitos išeities iš šio užburto rato, išskyrus revoliuciją. Jai įvykus, manė jis, kaupimas bus reikalingas tik tiek, kad užtikrintų visuomeninę gamybą. Tačiau revoliucija savo ruožtu industrializuojasi, ir tada tampa aišku, kad kaupimas priklauso ne nuo kapitalizmo, o nuo pačios technikos ir kad mašina galiausiai šaukiasi mašinos. Bet kokia bendrija siekia kaupti, o ne leisti savo pajamas. Ji kaupia, kad augtų pati ir didintų savo galią. Kad ir kokia būtų ši bendrija – buržuazinė ar socialistinė, – ji atideda teisingumą ateičiai, kad padidintų savo galią. Tačiau viena jėga susiduria su kitomis jėgomis. Ji apsirūpina technika ir apsiginkluoja, nes ir kitos daro tą patį. Ji nesiliauja kaupti ir tai darys tol, kol jai nepavyks vienai valdyti pasaulio.
Nei antžmogiškos laimės, nei amžinybės jis nenujautė kitapus dienų kreivės. Laimė buvo žmogiška, o amžinybė kasdieniška. Svarbiausia buvo mokėti nusižeminti, priderinti savo širdį prie dienų ritmo, užuot lenkus jų ritmą pagal savo vilties kreivę.
Lygiai kaip reikia mokėti sustoti mene, kaip visada ateina akimirka, kai prie skulptūros nebereikia liestis ir proto valia šiuo atžvilgiu visada pasitarnauja menininkui kur kas labiau nei patys iškalbingiausi aiškiaregystės šaltiniai, lygiai taip reikia ir trupučio nenuovokumo, kad baigtum gyvenimą laimingas. Tie, kurie jo neturi, privalo įgyti.
… neįmanoma … įkurti valdžios laikantis dešimt Dievo įsakymų.
Kad nors kartą pajustum savo būtį pasaulyje, reikia būti pasiruošusiam neišvengiamam niekiui.