Haruki Murakami citata nr 37
O kas, po galais, yra teisinga? Nepasakytum? Atvirai sakant, man nelabai aišku, kas yra teisinga. Kas yra neteisinga
– suprantu. Bet kas yra teisinga? (Mylimoji Sputnik)
O kas, po galais, yra teisinga? Nepasakytum? Atvirai sakant, man nelabai aišku, kas yra teisinga. Kas yra neteisinga
– suprantu. Bet kas yra teisinga? (Mylimoji Sputnik)
Aš išvykau į JAV penkeriems metams, ir, staiga, ten begyvendamas, visiškai nelauktai pradejau rašyti apie Japoniją ir
japonus. Kai kada apie praeitį, kai kada – apie tai, kas dedasi ten dabar. Lengviau rašyti apie savo šalį, kai esi toli nuo jos. Iš tolo
galima pamatyti savo šalį tokią, kokia ji yra iš tiesų. Iki šiol aš nelabai norėjau rašyti apie Japoniją. Aš tiesiog norėjau rašyti apie save
ir savo pasaulį…
„…mes taip kiekvienas sau toliau gyvuojame. Kad ir kokią gilią ir fatališką netektį išgyvenę, kad ir koks brangus dalykas
būtų išplėštas mums iš rankų, nors ir virtę visai kitu žmogumi, išsaugojusiu tik išorinį apvalkalą, mes ir toliau galime šitaip nebyliai irtis
per gyvenimą. Galim ištiesę rankas grybštelėti atseikėti laiko kiekį ir nustumti sau už nugaros. It kasdienį rutininį veiksmą – kartais
labai vykusiai.((Mylimoji Sputnik)