Tarp daugybės didingų mūsų Demetrijaus pasakymų yra ir toks, mano neseniai išgirstas, dar tebeaidintis ir tebeskambantis ausyse: „Nėra nelaimingesnio žmogaus už tą, kuriam niekada neatsitinka jokių negandų“. Mat jam neleista savęs išbandyti.
Nereikia manyti, kad pyktis susijęs su sielos didybe. Tai ne didybė, bet pasipūtimas.
Ugnis išbando auksą, nedalia – narsius vyrus.
Tave įžeidė arba stipresnis, arba silpnesnis. Jei silpnesnis, atleisk jam, jei stipresnis, – dovanok sau.
Taigi didžiausia paguoda yra galvoti, kad mums atsitiko tai, ką visi patyrė prieš mus ir ką visi patirs, ir man atrodo, jog daiktų prigimtis rūsčiausią dėsnį padarė bendrą tam, kad visuotinė lygybė sušvelnintų lemties kraugeriškumą.
… ištvermė nugali bet kokią kliūtį…