Citatos, mintys ir posakiai

Tuščios ir apgaulios neprotingo žmogaus viltys,

sapnai duoda sparnus kvailiams.

Kaip žmogus, kuris gaudo šešėlį ar vejasi vėją,

taip elgiasi tas, kas tiki sapnais.

Kas sapnuose matoma, yra tik atspindys –

panašumas veido, žiūrinčio į patį save.

Argi gali nešvarus duoti švarų?

Argi gali melagis kada pasakyti tiesą?

Būrimai, ženklų aiškinimas ir sapnai yra niekai;

ko tu tikiesi, tą protas pavaizduoja.

Nebent tai būtų ypatingas regėjimas,

Aukščiausiojo siųstas, kitaip neimk jų į širdį.

Juk sapnai suklaidino daugelį,

ir žmonės, sudėję į juos savo viltį, įkliuvo į bėdą.

Įstatymo vykdymas nereikalauja tokių apgaulių;

išmintis yra tobula laikydamasi tiesos.

(34:1-8)  

Nebūk per daug tikras, kad bus atleista,

kai krauni nuodėmę ant nuodėmės.

Nesakyk: „Jo gailestingumas yra didelis.

Visas mano nuodėmes jis man atleis“, –

nes didelis ir jo gailestingumas, ir pyktis, –

jo pyktis kris ant nusidėjėlių.

(5:5-6) 

Nepasiduok sielvartui

ir nekankink savęs slogiais svarstymais.

Linksma širdis yra žmogaus gyvenimo šerdis,

o džiugesys prailgina jo dienas.

Išsiblaškyk, pasidrąsink,

nuvyk apmaudą toli nuo savęs.

Juk sielvartas yra sunaikinęs daugelį,

naudos jis niekad neatneša.

(30:21-23)  

Nesikreipk į teismą prieš teisėją,

nes dėl jo padėties nuosprendis bus jam palankus.

(8:14)

Nebijok mirties nuosprendžio;

atsimink, kad jis apima ir tavo protėvius, ir palikuonis.

Toks yra VIEŠPATIES nuosprendis visiems kūriniams;

kodėl tad tu turėtum atmesti Aukščiausiojo valią?

Ar žmogus gyvena dešimt metų, ar šimtą, ar tūkstantį,

Hade nesiskundžiama dėl gyvenimo trukmės.

(41:3-4)  

Kas kitam duobę kasa, pats į ją įpuls,

kas spendžia spąstus, pats bus jais pagautas.

Kas daro pikta, pats nuo jo nukentės,

ir nežinos, iš kur jam tai ateina.

(27:26-27)