Žorž Sand citata nr 25
Vienišas žmogus tėra žmogaus šešėlis, o kas nemylimas, tas visur tarp visų vienišas.
Vienišas žmogus tėra žmogaus šešėlis, o kas nemylimas, tas visur tarp visų vienišas.
Pasinerk į save, ypač tada, kai esi priverstas būti tarp žmonių. Reikia, kad tu būtum nepanašusm į daugelį.
Išsiaiškindamas su savo vienatve, rašytojas auga kaip visuomeninė figūra, ir jo darbas dėl to dažnai nukenčia.
Aišku, pasitaiko momentų, kuomet ir būtina, ir įmanoma atsiriboti nuo masės. Juk žinoma, kad nuolat būnant kartu likimo draugų minioje, kartu atliekant kiekvieną banaliausią kasdienybės veiksmą, dažnai apima nenugalimas troškimas nors trumpam ištrūkti iš šios priverstinės bendrijos. Apima nenumaldomas ilgesys, noras pabūti vienam su savo mintimis, noras pajusti bent trupinėlį vienatvės.
Mes žinome kokie žmonės ieško vienatvės: atgailaujantys nusidėjėliai, nevykėliai, šventieji arba pranašai. Jie
paprastai pasitraukia į dykumas ir gyvena ten misdami skėriais ir laukinių bičių medumi. (Kvepalai. Vieno žudiko istorija)
Galų gale visi prisiminimai liūdni, nes vienaip ar kitaip yra susiję su praeitimi.