Mintis Valdžia 52
Jeigu atsirastų tobulas valdovas, dar turėtų pasikeisti viena karta, kol įsivyrautų gėris.
Mintis Valdžia 55
Dažnai jie remdavosi užkariautojo valdžia – fizine jėga, privertusia daugumą pasitenkinti savo dalimi. Tačiau fizinės jėgos ne visada pakakdavo. Kad žmonės nepradėtų maištauti, reikėdavo užvaldyti ir jų protus. Norint išlaikyti mažumos privilegijas, buvo būtina kontroliuoti žmonių mintis ir jausmus. Bet esant tokiai padėčiai, mažumos vidinis pasaulis iškrypsta lygiai taip pat kaip ir daugumos. Kalinio prižiūrėtojas tampa beveik tokiu pačiu kaliniu. „Elitas“, valdantis tuos, kurie netapo „išrinktaisiais“, pavirsta savo pačių sukurtos priespaudos vergais. Tokiu būdu, ir valdančiųjų, ir valdomųjų protai nukrypsta nuo esminio žmogaus tikslo – žmogiškai jausti ir galvoti, reikšti bei tobulinti įgimtas proto ir meilės galias, kuriom pilnai neišsivysčius, žmogus tampa luošiu.
Mintis Valdžia 35
Valdyti reikia ne botagu, o pyragu. Ne su kumščiais dėti, o protingus sprendimus sėdyne išsėdėti.
Mintis Valdžia 23
Bet žmonių laisvę užvaldo tik tas, kas nuramina jų sąžinę.
Mintis Valdžia 56
Žmonijos istorijoje, kai dominavimas oficialiai įsigali ir nebepriklauso nuo asmens sumanumo – kaip iki šiol tebėra daugelyje primityvių visuomenių, – vadui nebereikia nuolatos turėti savo išskirtinių savybių, iš tikrųjų tai jam net ir visai nebūtina jų turėti. Socialinė sistema išmoko žmones, kad titulas, uniforma ar dar kas nors yra vado sugebėjimų įrodymas, ir kol yra šie simboliai, palaikomi visos sistemos, tol vidutinis žmogus net nedrįsta savęs paklausti, ar karalius ne nuogas.