Citatos, mintys ir posakiai

Vyro ir žmonos draugystė kyla iš prigimties. Mat žmogus iš prigimties labiau yra linkęs gyventi dviese negu valstybinėje bendrijoje – tuo labiau kad šeima yra pirmesnė ir būtinesnė negu valstybė, o gimdyti vaikus būdinga visiems gyvūnams. Tačiau kiti gyvūnai poruojasi tik tam, kad atsivestų palikuonių, o žmonės gyvena bendrai ne tik tam, kad gimdytų vaikus, bet ir kad tenkintų kitus kasdieninio gyvenimo poreikius. Čia jau iš karto yra darbo pasidalijimas: vyro darbai kitokie negu moters. Todėl suėję į draugę jie vienas kitam padeda. Taigi šita draugystė teikia ir naudą, ir malonumą, o jei abu [ir vyras, ir žmona] geri, tai draugystė grindžiama dar ir dorybe. Ir vienas, ir kitas turi savo dorybę, ir tuo jie džiaugiasi. Vaikai juos tvirtai susieja. Todėl bevaikiai sutuoktiniai pasidaro vienas kitam svetimi. Juk vaikai yra abiejų bendras turtas – jie ir palaiko tą ryšį. O atsakyti, kaip sugyventi vyrui su žmona ir apskritai draugui su draugu, – tai tas pat kaip atsakyti, kaip įgyvendinti teisingumą. Juk ne tas pats teisingumas bus draugo santykiuose su draugu arba su svetimu, arba su bičiuliu, arba su mokyklos draugu

Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus,

nėra didesnio pykčio už moters pyktį.

Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau,

negu su pikta moterimi.

Moters piktumas pakeičia jos išvaizdą

ir padaro ją kaip apkartusią mešką.

Kai jos vyras sėdasi prie stalo su kaimynais,

jis negali susilaikyti nuo karčių atodūsių.

Moters piktumui neprilygsta joks kitas piktumas;

teištinka ją nusidėjėlio likimas!

Kaip kopimas smėlėtu šlaitu senoms kojoms,

taip besiplūstanti žmona tyliam vyrui.

Nebūk moters grožio apgautas,

netrokšk moters dėl jos turtų.

Būna pykčio, įžūlumo ir didelės gėdos,

kai žmona turi išlaikyti savo vyrą.

Apkartusi širdis, niūrus veidas, širdgėla –

visa ateina iš piktos žmonos.

Nuleistos rankos, drebantys keliai –

nuo vyrui laimės neteikiančios žmonos.

Nuodėmė prasidėjo su moterimi,

per ją visi mirštame.

Neleisk vandeniui išsilieti

ir piktai žmonai liežuvio paleisti.

Jeigu ji nesielgia, kaip tu liepi,

atskirk ją nuo savęs.

(25:15-26) 

Kalėdos yra būtinybė. Juk turi metuose būti bent viena diena, kuri mums primintų, kad esame ne vien dėl savęs, bet ir dėl kitų.

Eric Sevareid

Namai ir turtas yra iš tėvų paveldas,

o sumani žmona ateina iš VIEŠPATIES.

(19:14)  

Nebūk moters grožio apgautas,

netrokšk moters dėl jos turtų.

Būna pykčio, įžūlumo ir didelės gėdos,

kai žmona turi išlaikyti savo vyrą.

(25:21-22) 

Ir jeigu tuokiatės per greitai, tai rezultatas – ištuoktuvės!