

Mintis Baimė 10
Jam visada būdavo labai sunku viešai kalbėti. Būdamas itin jautrus kritikai, Karlas dažnai atkreipdavo į save dėmesį, piktai užsipuldamas kiekvieną, suabejojusį kuriuo nors jo darbo aspektu.
Padėjau jam suprasti, kad jis nejaučia savo asmenybės ribų. Paaiškinau, kad priešiškumas paprastai kyla tada, kai kėsinamasi į asmenybės šerdį. Juk taip žmogus gina ir savo gyvybę. Pabrėžiau, kad Karlas pernelyg išplėtė savo asmenybės ribas, apimdamas ir darbą, tad į nereikšmingą savo projekto kritiką jis reaguoja taip, tarsi tai būtų pasikėsinimas į jo būties centrą, grėsmė jo gyvasčiai … Ši interpretacija gerokai sumažino jo baimę ir praėjusią savaitę jis ramiai ir nesigindamas pristatė savo darbą. Dar niekada jam nebuvo taip puikiai pavykę. Kalbant jo galvoje tarsi mantra aidėjo“ „Mano darbas – tai ne aš“. Atsisėdęs prie savo viršininko jis kartojo mantrą: „Mano darbas – tai ne aš. Nei mano kalba, nei mano drabužiai – visa tai ne aš“.