Mintis Destrukcija 1
… destruktyvumo mastas didėja civilizacijai vis labiau plėtojantis…
… destruktyvumo mastas didėja civilizacijai vis labiau plėtojantis…
Turime skirti du visiškai skirtingus agresijos tipus. Pirmasis, bendras žmogui, ir visiems gyvūnams, yra filogenetiškai užprogramuotas impulsas pulti (arba sprukti), kai kyla grėsmė gyvybiniams interesams. Ši gynybinė „gerybinė“ agresija padeda išlikti individui ir rūšiai, yra biologiškai adaptyvi ir liaujasi, kai grėsmės nebelieka. Antrasis agresijos tipas, „piktybinė“ agresija, t. y. žiaurumas ir destruktyvumas, yra būdinga žmogui ir faktiškai nepasitaiko tarp daugumos žinduolių; ji nėra filogenetiškai užprogramuota ir biologiškai neadaptyvi; ji neturi tikslo, ir jos patenkinimas geidulingas.
Tyrinėjant agresiją tarp gyvūnų, ir ypač tarp primatų, svarbu pirmiausia nustatyti jų elgsenos skirtumą, kaijie gyvena savo aplinkoje ir kai gyvena nelaisvėje, tai yra iš esmės zoologijos soduose. Stebėjimai atskleidžia, kad primatai laukinėje gamtoje agresijos rodo mažai, o zoologijos sode gali parodyti nepaprastai daug destruktyvumo.
Nustatyti šį skirtumą yra esminės svarbos dalykas suprasti žmogaus agresijai, nes žmogus per visą savo istoriją vargu ar kada gyveno „natūralioje aplinkoje“, išskyrus medžiotojus ir rankiotojus bei pirmuosius žemdirbius iki penktojo tūkstantmečio prieš kristų. „Civilizuotas“ žmogus visada gyveno „zoologijos sode“, t.y. įvairaus masto nelaisvėje ir vergijoje, ir tai tebėra teisinga ir dabar, net pažangiausiose visuomenėse.
Tas pats reiškinys buvo tiksliai kliniškai ištirtas nesuvaldomo noro valgyti atvejais. Šis simptomas nėra motyvuojamas „fiziologinio“ alkio, o tik „psichinio“, ir jį sukelia depresijos, nerimo, „tuštumo“ jausmas.
… karingumas nėra natūralių žmogaus impulsų funkcija, pasireiškianti primityviausios formos visuomenėje, jis atsiranda žengiant civilizacijos keliu. Wrighto [Q. Wright, 1965] duomenys rodo, kad kuo daugiau yra visuomenėje darbo pasidalijimo, tuo ji karingesnė, o iš visų karingiausios visuomenės – su klasių sistema. Pagaliau jo duomenys rodo, kad kuo didesnė pusiausvyra tarp grupių bei tarp grupės ir jos fizinės aplinkos, tuo mažiau ji linkusi kariauti, o dažni pusiausvyros sutrikdymai karingumą padidina.
… daugelyje primityvių tautų žmogus iš kitos genties ar gyvenantis gretimame kaime vos už kelių mylių laikomas visiškai svetimu ar net ne žmogumi ir jo atžvilgiu visai nėra empatijos (…) tik socialinės ir kultūrinės evoliucijos procese padaugėjo žmonių, laikomų žmonėmis.