Mintis Bendravimas 57
Visada atidžiai įsiklausau į pirmąsias frazes. Dažnai jos tiesiog neįtikėtinai tiksliai išpranašauja, kokie santykiai užsimegs …
Visada atidžiai įsiklausau į pirmąsias frazes. Dažnai jos tiesiog neįtikėtinai tiksliai išpranašauja, kokie santykiai užsimegs …
Jei žmonės tau nereikalingi, niekada nebūsi vienišas.
… absoliuti vienatvė yra sudedamoji egzistencijos dalis, o artumas, nors ir nepanaikina vienatvės, išsklaido jos baimę.
-Toni, – tarė Rebeka, – tau vis dar reikia mokytis bendrauti su moterimis. Maldauti yra žema. Sakai, kad jos gali tavimi pasinaudoti kada panorėjusios, nes iš jų trokšti tik vieno – pasimylėti. Taip nuvertini save – ir jas.
Santykiai juk visuomet baigiasi. Niekas nesuteikia garantijos visam gyvenimui.
Jam visada būdavo labai sunku viešai kalbėti. Būdamas itin jautrus kritikai, Karlas dažnai atkreipdavo į save dėmesį, piktai užsipuldamas kiekvieną, suabejojusį kuriuo nors jo darbo aspektu.
Padėjau jam suprasti, kad jis nejaučia savo asmenybės ribų. Paaiškinau, kad priešiškumas paprastai kyla tada, kai kėsinamasi į asmenybės šerdį. Juk taip žmogus gina ir savo gyvybę. Pabrėžiau, kad Karlas pernelyg išplėtė savo asmenybės ribas, apimdamas ir darbą, tad į nereikšmingą savo projekto kritiką jis reaguoja taip, tarsi tai būtų pasikėsinimas į jo būties centrą, grėsmė jo gyvasčiai … Ši interpretacija gerokai sumažino jo baimę ir praėjusią savaitę jis ramiai ir nesigindamas pristatė savo darbą. Dar niekada jam nebuvo taip puikiai pavykę. Kalbant jo galvoje tarsi mantra aidėjo“ „Mano darbas – tai ne aš“. Atsisėdęs prie savo viršininko jis kartojo mantrą: „Mano darbas – tai ne aš. Nei mano kalba, nei mano drabužiai – visa tai ne aš“.