Citatos, mintys ir posakiai

Dauguma žmonių, paleisti laisvėn iš kalėjimo, išsineša jį kartu su savimi, jie nešiojasi jį širdyje tarytum kokią slaptą gėdą, kol pagaliau it kokios apgailėtinos būtybės šliaužia kur nors į plyšį ir numiršta. Kaip liūdna yra tai, kad jiems nieko daugiau nelieka, ir kokia žiauriai negailestinga yra Visuomenė, verčianti juos šitaip užbaigti savo dienas. Visuomenė juk pati sau prisiskiria teisę bausti individą šiurpia bausme, maža to, ji pati serga tokia baisia tuštybės, paviršutiniškumo liga, kad net neįstengia suprasti, ką padariusi. Kai žmogus jau atlieka savo bausmę, Visuomenė palieka jį vieną, patį su savimi, kitaip tariant, ji išsižada žmogaus kaip tik tokiu momentu,kai nukentėjusiajam turėtų pajusti didžiausią pareigą. Iš tiesų, Visuomenė taip gėdijasi savo pačios poelgių, kad vengia tų, kuriuos pati nubaudė, kaip žmonės vengia kreditoriaus, kuriam neįstengia grąžinti skolos, arba to, kuriam padarė nepataisomos, neatlyginamos žalos. Jei aš suvokiu, ką esu iškentėjęs, tai savo ruožtu reikalauju, kad ir Visuomenė suvoktų, kokias kančias ji man suteikė, kad vienas kitam nejaustumėm kartėlio ar neapykantos.  

… tiek tiesa, tiek netiesa tėra dvi intelektualinės būties formos. 

Atminki, kad kvailys žmonių akyse ir kvailys dievų akyse yra skirtingi dalykai … Tikrasis kvailys, iš kurio dievai pasityčioja arba jį suniokoja, yra tas, kuris nepažįsta savęs. 

Balta duona – didelis gardumynas … Man ji iš tikrųjų tokia gardi, jog kiekvienąkart pavalgęs aš atsargiai surenku visus trupinėlius … Ir aš tai darau ne iš alkio – maisto man šiuo metu užtenka, o paprasčiausiai todėl, kad nieko neiššvaistyčiau iš to, kas man duodama. Taip turėtumėm elgtis ir su meile. 

… mūsų menas tapo mėnulio kūdikiu, žaidžiančiu su daiktų šešėliais, tuo tarpu graikų menas buvo saulės vaikas, žaidžiantis su daiktais. 

Bet iš tikrųjų skausmas yra apreiškimas. Pradedi įžvelgti tai, ko niekada anksčiau neįžvelgdavai.