Citatos, mintys ir posakiai

Kai stoviu virš vabalėlio, šliaužiojančio tarp mišką nuklojusių pušies spyglių ir mėginančio pasislėpti nuo manęs, ir klausiu save, kodėl gi jis toks nusižeminęs ir taip slepiasi nuo to, kuris galbūt galėtų būti jo geradarys ir pranešti jam gerą žinią, tada pagalvoju apie dar didesnį Geradarį ir Protą, palinkusį virš manęs, žmogiško vabalėlio.  

… civilizacija, gerindama mūsų namus, nepagerino žmonių, kurie turi juose gyventi. Ji sukūrė rūmus, bet ne taip paprasta sukurti taurius didikus ir karalius. 

Didieji pasiekimai ir vertybės yra mažiausiai vertinami. Mes lengvai imame abejoti, ar jie apskritai yra. Mes greit užmirštame juos. O jie ir yra aukščiausia realybė.

Vadinamoje laukinėje būklėje kiekviena šeima turi savą pastogę, ne prastesnę už kitas, tenkinančią jos pagrindinius paprastus poreikius, tačiau, manau neperdėsiu, jei pasakysiu, kad nors paukščiai turi savo gūžtas, lapės – savo urvus, o laukiniai – savo vigvamus, šiuolaikinėje civilizuotoje visuomenėje ne daugiau kaip pusė šeimų turi savo pastogę. Dideliuose miestuose ir didmiesčiuose, kur civilizacija itin ryški, tie, kurie turi savo pastogę, sudaro labai mažą dalį. 

Šios žemės Kūrėjas pasiėmė patentą tiktai lapui … Visas medis iš esmės – tai tik vienas lapas, o upės – dar didesnio lapo gyslos, išvagojusios žemę – tarp jų esantį minkštimą, kur miestai ir didmiesčiai – tai vabzdžių padėti kiaušinėliai.