Mintis Fanatizmas 1
Heinrichas Krolis yra iš tų žmonių, kurie niekados neabejoja savo pažiūrų teisingumu – todėl jie ne tik nuobodūs, bet ir pavojingi.
Heinrichas Krolis yra iš tų žmonių, kurie niekados neabejoja savo pažiūrų teisingumu – todėl jie ne tik nuobodūs, bet ir pavojingi.
– Laikas, erdvė ir priežastingumo dėsnis – štai Majos šydas, slepiantis nuo mūsų beribes tolumas.
– Kodėl?
-Tai rykštės, kuriomis Dievas neleidžia mums su juo susilyginti. Šitomis rykštėmis jis gena mus per iliuzijų panoramą ir dualizmo tragediją.
Mes visada ir visur esame atvykę. Laikas tėra tik prietaras. Tai gyvenimo paslaptis. Tiktai mes to nežinome. Ir visad stengiamės kur nors nukeliauti.
– Raguotas vyras, – dėsto Georgas, – panašus į valgomą naminį gyvį, pavyzdžiui, vištą arba triušį. Jį valgai pasigardžiuodamas tik tol, kol jo nepažįsti. Bet jeigu kartu su juo augai, žaidei, jeigu rūpinaisi juo ir jį lepinai – tada tiktai nuožmus žmogus gali jį išsikepti. Todėl verčiau niekados nepažinoti vyro, kuriam įtaisei ragus.
Keistas dalykas, bet jeigu artimieji būtų bent pusę tiek rūpinęsi kai kuriais numirėliais, jiems gyviems esant, kaip tada, kai aniems iš to jokios naudos, velioniai tikriausiai būtų atsisakę brangiausių mauzoliejų …
– Mes amžinai pamirštam, kad gyvenam šitoje planetoje tik trumpą laiką, – sakau. – Todėl ir įsigyjame absoliučiai klaidingą pasaulio kompleksą. Lyg būtume žmonės, kuriems duota gyventi amžinai.