Mintis Mirtis 28
… veržimosi kliūtys jaučiamos kaip pavojus savo esybei. Iš čia ir mirties baimė, kuri, nepakankamai suvokiant įsišaknijimą amžinoje būtyje, iš anksto numato būties pabaigą.
… veržimosi kliūtys jaučiamos kaip pavojus savo esybei. Iš čia ir mirties baimė, kuri, nepakankamai suvokiant įsišaknijimą amžinoje būtyje, iš anksto numato būties pabaigą.
Dvasios didybei, minties jėgai ir kūrybingumui nebelieka vietos. Mūsų laikus užvaldė jėga, kuri vadinama būtinybe.
… turi būti įvertinta, ar to proceso metu gyvenimas pakyla ar smunka. Atrodo, kad pasiekta kažkas didelio, kad iš negyvo daiktų pasaulio gali būti sukeltos didžiulės galios. Bet tai, kad jos iš esmės panaudojamos nepaprastai vertingo gyvenimo griovimui ir netgi naikinimui, negali būti gyvenimo prasmės išsipildymas šioje srityje.
Žmogui, praradusiam tai, kas jam įprasta, atrodo, kad prarasta viskas.
Vis dėlto negalima kalbėti apie nuodėmingumą kaip apie žmogaus pirminę nuodėmę. Žmogus nėra savo esmės kūrėjas. Jo negalima padaryti atsakingo už tai, kad egzistuoja. Jo esmė yra tik dalis gyvenimo visybėje, kuri susiformuoja iš pirminės būties…
Gana didelę reikšmę žmogui turi jo minčių gyvenimas (…) Vienos mintys ugdo, kitos trukdo ir stabdo vidinį gyvumą. Jeigu žmogus visiškai sąmoningai priima skaidrias mintis, tai jo vidus nušvinta, jeigu jis suglobia suraizgytas mintis, tai jis savo vidų sudrumsčia ir aptemdo.