Citatos, mintys ir posakiai

Fanatizmas yra užslopintos abejonės požymis.

Psichinės kančios atveju, kuri visada izoliuoja individą nuo visuomenės, nuo, taip vadinamos, normalių žmonių bendruomenės, didelę reikšmę turi supratimas, o greičiau tikėjimas, kad konfliktas nėra individuali tragedija, bet sykiu visų kančia, bendra laiko našta.

Aš turiu kolegų kuriems būtent taip ir nutiko. Jie nesugebėjo atsilaikyti prieš pacientų kolektyvinės pasąmonės atakas, kuri karts po karto juose projektuodavo išgelbėtojo ir religinio tikėjimo simbolį. Pacientas imdavo tikėti tuo, kad analitikas turi paslaptingų žinių, „raktą“, pamestą bažnyčios, kurio dėka gali atsiverti didi išlaisvinanti tiesa. Jie pasiduodavo šiai gundančiai vilionei. Jie sutapatino save su archetipu, jie rado savo kredo, jiems reikėjo mokinių kurie jais tikėtų.

Atsimenu vieną įdomų kiniečio atsakymą. Tasai atsakė: „Kai aš jaunas, aš einu pas daktarą, o kai senas – pas filosofą.“

Nuodėmės išpažinimas suteikia jėgų gyventi toliau, priešingu atveju – žmogus pasmerkia save neišvengiamom kančiom.

[Per dėm racionalizuota sąmonė] … gimdo atsitiktinumo ir beprasmybės jausmą, o šis jausmas trukdo mums gyventi daugiaprasmį gyvenimą, būtiną egzistencijos pilnatvei. Gyvenimas tampa banalus ir nebeatspindi viso žmogaus. (…) Gyvenama lyg vaikštant apsiavus per ankštus batus. Amžinybės matas (…) mūsų gyvenime absoliučiai neegzistuoja.