Citatos, mintys ir posakiai

Egzistencinės analizės požiūriu nėra gyvenimo uždavinio „apskritai“, kuris būtų privalomas visiems. Beprasmiška klausti apie uždavinį „apskritai“, apie prasmę „apskritai“. Toks klausimas primena žurnalisto klausimą pasaulio šachmatų čempionui: „O dabar pasakykite, gerbiamasis, koks šachmatų ėjimas geriausias?“ Negali būti bendro atsakymo į tokį klausimą, visada reikia atsižvelgti į konkrečias aplinkybes (ir asmenybę).

Pabrėžiant išvaizdos svarbą erotikoje apskritai pervertinamas fizinis „grožis“. Kartu nuvertinamas žmogus. Juk ar moters vertinimas kaip „gražios moters“ iš tikrųjų neslepia pažeminimo, ar toks vertinimas galiausiai nereiškia, kad iš pasigailėjimo geriau nekalbėti apie kitas vertybes, tarkime, dvasines? Juk primygtinis teigiamas vertinimas santykinai žemesnių vertybių srityje žadina įtarimą, kad nutylimas neigiamas vertinimas aukštesnių vertybių požiūriu.

Žmogus panašus į skulptorių, kaltu ir kūju apdorojantį beformį akmenį, kad išgautų iš jo vis labiau regimą formą. Skirtumas tik tas, kad apdorojamą medžiagą jam pateikia likimas: kurdamas, išgyvendamas arba kentėdamas žmogus mėgina iš gyvenimo „išgauti“ kuo daugiau vertybių, – kūrybinių, išgyvenimo ar nuostatos vertybių.

… kai kurie mūsų draugai elgėsi kaip gyvuliai, o kiti buvo tarsi šventieji. Žmogus turi savyje abi šias galimybes; kuri atsiskleis, priklauso nuo jo sprendimų, bet ne nuo sąlygų.

Būdami tobuli, visi žmonės būtų lygūs, taigi kiekvieną būtų galima pakeisti bet kuriuo kitu. Kaip tik žmogaus netobulumas padaro kiekvieną individą nepakeičiamą, nes kiekvienas netobulas savaip. Nė vienas nėra visapusiškas, užtat kiekvienas vienpusiškas, todėl ir ypatingas.

Juk tas, kuris laiko savo likimą nulemtu, nepajėgus jį nugalėti.