Citatos, mintys ir posakiai

Formalus autoritetas yra tikriausia priemonė sąžinei pavergti. 

Nelaisvė yra nepakeliama maištininkui, nelaimė – vergui. Laimė yra tasai pradas, kuris vergo gyvenime užima laisvės vietą. Tai yra nepaprastai gili žmogiškosios prigimties tragedija, nes laimės siekia kiekvienas žmogus.

Kitaip sakant, žmogui neužtenka tiktai b_ū_t_i, kaip gyvuliui. Jis nori žinoti, k_a_m jis yra ir k_a_m jis gyvena. Gyvulio prasmė išsitenka jo buvime. Tuo tarpu žmogus grynuoju buvimu ne tik kad nėra patenkintas, bet jis jį net niekina ir laiko nevertingu. Gali žmogus gerai pavalgyti ir gražiai apsirengti, gali jis gyventi patogiame bute ir turėti šeimą, bet jeigu jis nežino, k_a_m jis gyvena, jis darosi nepatenkintas, pradeda skursti ir nykti. Žmogaus prasmė neišsitenka jo buvime. Žmogus negyvena tiktai tam, kad būtų. Pačiame jo buvime turi būti dar kažkas kita, kas nėra buvimas savyje, tačiau ką žmogus gali vykdyti pačiu buvimu. Neprasmingo gyvenimo žmogus negali pakelti … gyvenimo prasmės klausimas – mano a_s_m_e_n_i_n_i_o gyvenimo prasmės – jau yra gilus sąžinės klausimas. Jeigu duona patenkina patį buvimą, tai tikslo problemos ji neišsprendžia. Kam mes gyvename ir koks mūsų pačių žygis sudaro mūsų asmeninio gyvenimo prasmę, galime atsakyti tik savo giliausia būtimi, prabylančia sąžinės balsu. 

Jeigu būtį kūrybiškai pavadinsime, pasigaudami v a i z d i n i o prado žodyje, turėsime poeziją. jeigu tą pačią būtį kūrybiškai pavadinsime, pasigaudami s ą v o k i n i o prado žodyje, gausime filosofiją. Filosofija ir poezija yra dvi to p a t i e s dalyko pusės. Surištos savo pagrindu ir savo esme, jos persiskiria tik išviršiniuose objektyviniuose savo pavidaluose. 

Poezijos objektas – giliausia šio žodžio prasme – yra b ū t i s. 

Jeigu šiandien didvyrių nebėra, o yra tiktai choras, tai todėl, kad žmogui bejėgių būtybių laimė kolektyve yra saldesnė už didvyrio grumtynes su likimu.