Citatos, mintys ir posakiai

Kokiai moteriai nepatiktų, užsėdus ant varpeliais išdabinto žirgo, šuoliais pasileisti per bekraštį, slėpiningą žalią mišką? Juk visai žmogiška norėti patirti Rojų dar čia, žemėje. Taigi ego siekia nuostabių išgyvenimų, tačiau bėda ta, kad palaimos troškimo ir begalinio naivumo derinys ne tik nežada norų išsipildymo, bet ir paverčia mus lengvu grobiu plėšrūnui.

 Aš tvirtai tikiu, kad pati tikriausia stiprybė remiasi atidumu savo sielai ir pastangomis pažinti jos prigimtį.

Peteliškė išsklaido klaidingą įsitikinimą, kad pasaulį pakeisti gali tik kankiniai, šventieji arba pasakų galiūnai. Mums visiškai nereikia versti kalnų, kad ką nors pakeistume. Pakanka ir visiškai nedidelių pastangų. Jų poveikis juntamas ilgai ir gali daug pakeisti. Užuot vertusi kalnus ji pbarsto dulkes.

Kūnas – nelyginant raketa nešėja. Sėdėdama jos priekyje įtaisytoje kabinoje, siela apstulbusi žvelgia pro langą į paslaptingą žvaigždėtą naktį.

 Savo idėjas bei sumanymus reikia perkelti į tokią aplinką, kur jos bus branginamos ir reikalingos.

Kai kurie žmonės elgiasi su savo kūnu tarsi su vergu arba net ir elgdamiesi gerai vis vien reikalauja iš jo, tarsi iš vergo, tenkinti visokiausias jų užgaidas. kartais sakoma, nevaa kūnas – dvasios veidrodis. Bet pamėginkime valandėlei įsivaizduoti, kad būtent dvasia priklauso nuo kūno, kuris padeda jai prisitaikyti žemiškame gyvenime, analizuoja, verčia, duoda jai baltą popieriaus lapą, rašalo ir plunksną, kad dvasia galėtų rašyti mūsų gyvenimo istoriją.