Alberas Kamiu citata nr 110
Visos žmonių nelaimės kyla iš to, kad jie nekalba aiškia kalba. Norėdami išeiti į teisingą kelią, apsisprendžiau kalbėti ir
veikti aiškiai. Taigi sakau: yra Dievo rykščių ir yra aukų, ir nieko daugiau.
Visos žmonių nelaimės kyla iš to, kad jie nekalba aiškia kalba. Norėdami išeiti į teisingą kelią, apsisprendžiau kalbėti ir
veikti aiškiai. Taigi sakau: yra Dievo rykščių ir yra aukų, ir nieko daugiau.
Kai kyla karas žmonės sako: „Tai ilgai netruks, pernelyg kvaila“. Žinoma, karas yra kažkas pernelyg kvaila, bet trukti
jis užtrunka. („Maras“)
Kiekvieno kančioje, emocijoje, aistroje esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai
individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso menui. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. Menas –
tai nuotolis, kurį kančiai suteikia laikas. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu.
Ar žinot, kad šaudytojų būrys, priešingai, išsidėsto už pusantro metro nuo mirtininko? Ar žinot, kad mirtininkas
žengęs porą žingsnių į priekį, atsitrenktų krūtine į šautuvus? Ar žinot, kad šaudydami iš arti, jie koncentruoja ugnį širdies srityje ir
didelio kalibro kulkomis padaro skylę sulig kumščiu? Ne, jūs nežinote, nes apie tokias smulkmenas nekalbama.
Gyventi šiame pasaulyje taip,kad jis nepavirstų pragaru, gyventi orientuojantis ne į ateities iliuzijas, o į gyvą dabarties
pilnatvę bei konkretybę.
Žemė matė tiek ir tiek karų ir marų. Ir vis dėlto maras ir karas užklumpa žmones visada tokius pat nepasirengusius.