Mintis Pyktis 7
Kada tik pikta dvasia iš Dievo apimdavo Saulių, Dovydas imdavo į rankas lyrą ir grodavo. Sauliui būdavo lengviau ir imdavo geriau jaustis, o piktoji dvasia nuo jo atsitraukdavo.
(16:23)
Kada tik pikta dvasia iš Dievo apimdavo Saulių, Dovydas imdavo į rankas lyrą ir grodavo. Sauliui būdavo lengviau ir imdavo geriau jaustis, o piktoji dvasia nuo jo atsitraukdavo.
(16:23)
… įstengs staiga nesupykti, tyliai sau tardamas po kiekvieno užsipuolimo: „Ir aš pats taip dariau“.
Kai tave piktina kieno nors blogas poelgis, pasižiūrėk į save ir pagalvok, ar tu pats panašiai nesielgi…
Darydami gera geram žmogui, darome jį dar geresnį, bet piktas nuo jam daromų geradarybių tampa dar piktesnis.
Netikėk supykusiųjų žodžiais. Jie garsiai griaudėja ir grasina, o mintis – nepaprastai baili.
Pikta veido išraiška prieštarauja prigimčiai. O jeigu ji kartojasi dažnai, tai [maloni veido išraiška] išblėsta ir visai išnyksta, ir jos nebegalima atgaivinti.