Mintis Priklausomybė 5
.. priklausomas asmuo (…) negali būti savimi patenkintas.
.. priklausomas asmuo (…) negali būti savimi patenkintas.
Jei neištinka nesėkmė ir žmogui pavyksta tam tikrą laiką nutraukti priklausomą elgesį, ima veikti didžiausioji visų proto gudrybių. Ji ateina visiškai įprastai, kartu su natūraliu džiaugsmu dėl išsivadavimo. „Aš galiu! Man pavyko!Nė nebuvo sunku! Puiku, netgi visai nebesinori gerti. Aš laisvas!“ Neilgai trukus natūralų džiaugsmą ištiks piktybiniai pokyčiai; jį pakeis pasididžiavimas savimi (…) kai išnyra “galiu su tuo susitvarkyti“, prasideda nuopolis.
Nesusivaldymas yra skubotumas, o kita vertus – bejėgiškumas. Mat vieni nusprendžia, bet dėl aistrų nesilaiko savo sprendimų, o kiti pasiduoda aistroms dėl to, kad jie visai nieko nenusprendė.
[Valios praradimas] Kai žmogus, apgalvotai ir savarnakiškai pasiryždamas, mėgina kontroliuoti kokį nors priklausomą elgesį, jis ima save žlugdyti. Žlugdymą dažniausiai lemia prieštaringi motyvai. Viena valios dalis nuoširdžiai nori išsivaduoti. Kita dalis nori ir toliau elgtis priklausomai. Bet kurios tikros priklausomybės atveju antroji dalis yra stipresnė, taigi pasiryžimai žlunga.
Ištvirkėlis, kaip jau sakėme, nemoka atgailauti dėl savo elgesio, nes jis laikosi savo pasirinkimo. O kiekvienas nesusivaldantis gailisi. Vis dėlto nėra taip, kaip ankščiau sakyta, bet ištvirkėlis yra nepagydomas, o nesusivaldantis – pagydomas.
… tradicinė psichoterapija, pagrįsta išstūmimo paleidimu, pasirodė neveiksminga priklausomybėms gydyti.