Citatos, mintys ir posakiai

Iš anksto numatyti ateitį (išpranašauti) ir suprasti praeities būtinybę yra viena ir tas pat … 

Pasaulis per daug grubus pranašų sieloms; jų širdys per daug švelnios jam. 

… bet kuris dalykas žemėje gali papasakoti apie kitus dalykus. Atskleisdami atsitiktinį knygos puslapį, burdami iš delnų, kortų ar stebėdami paukščių skrydį, kiekvienas iš mūsų galime tai susieti su savo išgyvenimais. Iš tikrųjų patys daiktai neatskleidžia nieko; tai žmonės, stebėdami daiktus, išmoksta prasiskverbti Pasaulio Sielon. 

Kosminės katastrofos. Žmogaus Sūnaus atėjimas

Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“.

(21:25-28) 

[Ateities pasaulis]

Štai aš jau kuriu naują dangų ir naują žemę.

O to, kas buvo, niekas neatsimins,

nei į galvą niekam nebeateis.

Džiaukitės ir linksminkitės amžinai tuo, ką aš kuriu.

Štai aš kuriu Jeruzalę ‘Džiaugsmu’,

o jos žmones – ‘Linksmybe’.

Aš džiaugsiuosi Jeruzalėje

ir linksminsiuosi savo tautoje.

Nebebus joje girdėti graudaus verksmo

nei gailių dejonių.

Nebebus joje naujagimio,

kuris tegyventų vos kelias dienas, ir senuko,

kuris nesulauktų žilo amžiaus.

Kas šimto metų mirs, bus tik jaunu laikomas,

o kas šimto metų nesulauks, tą laikys prakeiktu.

Statysis namus ir patys juose gyvens,

ir vynuogynus veis, ir patys valgys jų vaisius.

Statys ne tam, kad kiti gyventų jų namuose,

sodins ne tam, kad vaisius valgytų kiti.

Kaip ilgaamžis yra medis,

taip ilgaamžė bus manoji tauta.

Mano išrinktieji ilgai naudosis

savųjų rankų darbo vaisiais.

Nebeis jų triūsas perniek,

nebegimdys jie vaikų staigiai mirčiai,

nes jie drauge su savo palikuonimis

yra VIEŠPATIES palaimintųjų giminė.

Atsiliepsiu pirmiau, negu jie šauksis,

išklausysiu dar jiems tebekalbant.

Ganysis vilkas draug su ėriuku,

liūtas šiaudus šlėmš kaip jautis,

o angies penas bus dulkės.

Nebebus užgavimo nei niokojimo

visame mano šventajame kalne“, – sako VIEŠPATS.

(65:17-25)  

O Jėzus jiems atsakė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose.

(13:57)