Emanuelis Geibelis citata nr 33
Per audrą žūsta tik tas, kuris paleidžia vairą.
Per audrą žūsta tik tas, kuris paleidžia vairą.
Buvau pavargęs, išprotėjęs, užguitas ir kas kartą lipdamas į lėktuvą trokšdavau, kad jis sudužtų. Pavydėjau nuo
vėžio mirštantiems žmonėms. Nekenčiau savo gyvenimo. Buvau pavargęs, bodėjausi savo darbu, baldais ir neišmaniau, kaip galėčiau ką nors pakeisti.
***
Jis buvo taip prislėgtas, jis pabandė nusižudyti, įkvėpdamas šalia armėno.
Mes lengvapėdiškai lekiame į bedugnę, pasistatę priešais save ką nors, kas kliudytų ją matyti.
… mintis apie tai, kad mūsų egzistencija liausis, arba ateis laikas, kada mūsų nebus,
protingai mąstant neturėtų jaudinti daugiau už mintį, kas būtų, jei mūsų išvis niekada nebūtų buvę.
… jokia nauja gyvybė niekada neatsiranda, prieš tai nenumarinus ko nors seno…