Archyvas "Kančia"
Kančia    Komentarai įrašui Mintis Kančia 6 yra išjungti

Mintis Kančia 6

Votimis aptekusiam žmogui reikia pašalinti votis, o ne duoti tegul ir gražiausią traktatą apie kančios prarmę. 

***

Masažai Vilniuje

Share
Kančia    Komentarai įrašui Mintis Kančia 12 yra išjungti

Mintis Kančia 12

Kančios ir sielvartas yra vien mūsų vertinimo rezultatas. Kai liaujamės vertinti ir nustojame dalykus vadinti teigiamais arba neigiamais, o tiesiog juos priimame, gyvenimas pasikeičia. Iš tiesų tokių reiškinių kaip neigiamas išgyvenimas ar net teigiamas išgyvenimas nėra. Yra tiesiog gyvenimas, jei supranti, ką noriu pasakyti. Mūsų tikrovę lemia tai, kaip vertiname gyvenimo įvykius ir į juos reaguojame. Iš esmės mūsų pasaulį kuria mūsų mintys. Man gyvenimas yra nuostabus nuotykis. Sunkūs laikai skatina mano asmenine evoliuciją ir daro mane išmintingesnį. Lengvi tarpsniai mane pripildo džiaugsmo ir tampa tarsi atlygiu už natūralių dėsnių ir žaidimo taisyklių paisymą. 

Share
Kančia    Komentarai įrašui Mintis Kančia 20 yra išjungti

Mintis Kančia 20

Jei pripažintumėte mintį apie Dievą teisinga, tai nesižemintumėte tenkindami malonias ydas. Turėtumėte priežastį, dėl kurios verta kęsti kančias, atlikti narsius poelgius. 

Share
Kančia    Komentarai įrašui Mintis Kančia 16 yra išjungti

Mintis Kančia 16

Žemė yra tarsi pataisos namai ir kartu mokymosi centras. Taigi kančia yra neišvengiama, tačiau su ja susitaikę jūs įjungiate į darbą slaptas jėgas, kurios jumyse atlieka didžiulį darbą. 

Share
Kančia    Komentarai įrašui Mintis Kančia 19 yra išjungti

Mintis Kančia 19

Tie, kurie nėra kentėję, yra dideli vargšai, jiems, simboliškai šnekant, gyvenime trūksta spalvų. Tačiau tas, kuris kentėjo, gali praturtinti savo gyvenimą naujais pojūčiais ir išminties grožiu. Tačiau didieji genijai, kurie paliko mums žymių meno kūrinių, egzistencijos metu daug kentėjo. Iš juodos kančios jie išgaudavo nuostabiausias vaivorykštės spalvas. 

Share
Kančia    Komentarai įrašui Mintis Kančia 31 yra išjungti

Mintis Kančia 31

Tuo, kaip žmogus pasitinka neišvengiamą likimą, o kartu su šiuo likimu ir jo skiriamą kančią, – kaip tik tuo atsiskleidžia daugybė galimybių prasmingai formuoti gyvenimą net sunkiausiomis aplinkybėmis, net paskutinę gyvenimo minutę. Priklausomai nuo to, ar žmogus išlieka tvirtas ir narsus, garbingas ir nesavanaudiškas, ar žūtbūtinėje kovoje dėl gyvasties pamiršta savo žmogišką kilmę ir galutinai pavirsta bandos gyvuliu, – priklausomai nuo to, jis arba realizuoja skaudžios padėties ir sunkaus likimo jam siūlomas vertybių galimybes, arba jas praranda; priklausomai nuo to, jis būna „vertas“ savo kančios arba ne.

Share
Puslapiai:1234567»