<
Archyvas "Gudrumas"
Abejonės, Apgaulė, Asmenybė, Atmintis, Atsakomybė, Bendravimas, Dievas, Dorybė, Emocijos, Garbė, Grožis, Gudrumas    Komentarai įrašui Neeiliniai pamąstymai iš proto pakraščių/paraščių yra išjungti

Neeiliniai pamąstymai iš proto pakraščių/paraščių

Kvepėk česnakais, tave visada sups tik ištikimiausieji.

Nesiseka meilėje? Todėl, kad meilė ir sėkmė neturi nieko bendra. Turtas, valdžia ir gera išvaizda. Pasiek bent vieną iš tų trijų dalykų ir viskas bus okey.

Sąžinė kaip žiurkėnas. Arba miega, arba graužia.

Jei teks ką nors toli pasiųsti, daryk tai drąsiai ir nesijausk kaltas. Nes laimė yra pati kelionė, o ne jos tikslas.

Tai anksčiau žmonės sendavo. Dabar jie tampa tiesiog VINTAGE…

Sunkiausias gyvenime – Mėlynasis banginis. O visa kita tik smulkmenos.

Kuo ilgiau skambina į duris, tuo labiau manęs nėra namuose.

Kai kuriems žmonėms Dievas davė viską, bet jie nieko neėmė.

Neturi tokio,  kokio norėtum, tai nors džipą įsigyk.

Gyvenimas viską sustatys į savo vietas. O kai kuriuos į tas vietas dar ir sugrūs.

Share
Apkalbos, Atmintis, Charakteris, Draugai, Draugystė, Gudrumas, Malonumai    Komentarai įrašui “Mikės Pūkuotuko” išminties perliukai yra išjungti

“Mikės Pūkuotuko” išminties perliukai

Vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas.

Viskas, mano manymu, atsitiko todėl, kad aš per daug mėgstu medų.

Tas dūzgimas kažką reiškia. Toks dūzgiantis dūzgimas be niekur nieko nedūzgia. Jeigu girdžiu dūzgimą, vadinasi, kas nors dūzgia, o kiek žinau, dūgzti gali tiktai bitės. O bitės ir yra medui nešti.

Man atėjo mintis… tik nežinau, ar gera.

Gerai apsvarstęs, aš priėjau svarbią išvadą. Šios bitės yra visiškai prastos. Be to, manyčiau, kad jos turėtų nešti visiškai prastą medų.

Buvau žioplas apsigavėlis, ir esu Labai Mažo Protelio Meškiukas.

Usnims, mano mielieji, ne į Naudą, kai ant jų sėdima. Jos praranda visokeriopą Šviežumą.

Poezija ir Murmelė yra tokie dalykai, kuriuos ne jūs pagaunate, o kurie jus pagauna. O jūs galit tik nueiti ten, kur jiems lengviau būtų jus rasti.

– Viskas nuo to,- tarė Pūkuotukas,- kad paradinės durys yra nepakankamai plačios.
– Viskas nuo to, – atšovė Triušis,- kad per daug valgoma.

– Manai, bitės gali nepastebėti tavęs po balionėliu?
– Ir gali, ir negali. Bičių nesupaisysi.

Kartais tai Laivas, bet kartais tai Katastrofa. Viską nulemia… ar esi ant jo, ar po juo.

Tokie jau tie nelaimingi atsitikimai. Jie niekad neatsitinka, kol atsitinka.

Valgyti medų labai smagu, bet yra tokia akimirka, prieš pat valgant, kai būna dar smagiau, tik Pūkuotukas nežino, kaip ji vadinasi.

Kai eini, eini, eini ir eini ilgų ilgiausiai prieš vėją ir pas ką nors užeini, ir kas nors tau sako:
„Labas, Pūkuotuk, kaip tik laiku, mes čia užkandžiaujam“,- ir jie IŠ TIKRŲJŲ užkandžiauja, tada aš sakau, kad buvo Gera Diena.

Jeigu eini kopinėti medaus su balionėliu, SVARBIAUSIA, kad bitės tavęs nepastebėtų.

– Įsivaizduok, kad medis nuvirsta, kai mudu šalia stovim.
– Įsivaizduok, kad nenuvirsta.

Geriausia sužinoti, ko reikia ieškoti, o tada jau pradėti ieškoti.

Ten kas nors yra, nes kas gi pasakė „Nėra“.

Triušis smegeningas. Aš manau, kad todėl jis nieko ir nesupranta.

Pūkuotukui mįsles spėti niekad nesisekdavo, nes jis buvo Labai Mažo Protelio Meškiukas.

Atsistojęs ant apatinio skersinio, persivėręs per viršutinį ir pažiūrėjęs, kaip lėtai plaukia upė, iš karto sužinai VISKĄ, ką reikia žinoti.

Iš tikrųjų kokia nauda iš visokių potvynių ar kitokių įdomių dalykų, jei neturi su kuo apie juos pasišnekėti…
Dviese būtų daug jaukiau.

Negalima negerbti to, kuris moka parašyti TREČIADIENIS, kad ir su klaidom.

Kai neturi ką veikti, veikti vis tiek ką nors reikia.

Kaip liūdna būti gyvuliu, kuriam niekad niekas nėra rinkęs žibuoklių.

Drąsiausias žygdarbis, kurį gali padaryti Labai Mažas Gyvuliukas – nedrebėti iš paviršiaus.
Be manęs niekas neįmanoma. Toks jau aš Meškiukas.

Visų labiausiai man patinka, kai mudu su Paršeliu ateinam pas tave ir tu klausi: „Gal užkąstume?“- o aš sakau: „Neatsisakysiu, o kaip tu, Paršeli?“- tokią dieną ir murmelės lengviau kuriasi, ir paukščiai gražiau čiulba.

– Įdomu, – tarė Pūkuotukas. – Ji man nukrito iš anos pusės, o išlindo iš šitos. Ar kitą sykį irgi taip bus?
Kitą sykį irgi buvo taip. Ir visus kitus sykius.

Kristoferis Robinas man pasakė, kas ten parašyta. Ir tada aš perskaičiau.

– Pūkuotuk! Mandagiai tarė Triušis. – Proto neturi nė krislelio.
– Žinau, – kukliai atsakė Pūkuotukas.

Vadinasi, jei pasėsiu šalia namo korį, tai išaugs avilys.

Kas nepralinksmės, gavęs balionėlį?

Mėgstu pašnekėt su Triušiu. Jis kalba trumpais žodžiais, pavyzdžiui: “Gal nori valgyt?” – arba: “Vaišinkis, Pūkuotuk!”

Staiga pasinėrus, Svarbiausia Laikyti Galvą virš Vandens.

Pūkuotukas žinojo, ką turi galvoj, bet būdamas Labai Mažo Protelio Meškiukas negalėjo rasti žodžių.

Iš viršaus viskas gali atrodyti kitaip.

Norėčiau va taip šokuoti.
Ką gi, vieni moka, o kiti nemoka. Ir viskas.

Matai, uodega arba būna, arba nebūna. Čia apsirikti neįmanoma.

Neįmanoma sužinoti apie čiaudėjimą, jeigu niekas nečiaudo.

Mano rašyba Šleivoja. Visai nebloga rašyba, tik, deja, Šleiva, ir Raidės patenka ne ten, kur reikia.

Aš jau seniai nemačiau Tigro, o jei ir šiandien nepamatysiu, tai bus dar seniau.

Ką tik atsiminiau tai, ką užmiršau padaryti vakar ir ko jokiu būdu neišeina padaryti rytoj.

Pūkuotukas pažvelgė į savo letenas. Jis žinojo, kad kai nusprendi, kuri dešinioji, tai antra būna kairioji, bet niekad nežinojo, nuo kurios pradėti.

Matyt, prie vieno – kad ir kas jis būtų – pritapo kitas – kad ir kas jis būtų, – ir dabar jie keliauja dviese.

Čia ėjo dvi Žabankštys ir vienas, sakykime, Žibinkštas, arba, visai įmanoma, du Žibinkštai ir, sakykime, viena Žabankštis.

Paršelis pareiškė, kad, šiaip ar taip, iki penktadienio jis neturįs ko veikti, ir juodi nuėjo kartu.

Kai sninga daug,
Tra lia bum!
Tai būna daug,
Tra lia bum!
Tai būna daug,
Tra lia bum!
SNIEGO.

Pūkuotukas, gana malonus Lokys, tačiau stebinantis nuostabiu Smegenų Neturėjimu.

Nepasakyčiau, jog Pūkuotukas turėtų daug Proto, bet niekad jam nieko blogo nenutiks. Daro įvairias kvailystes ir visad išsikapanoja.

***

http://www.jusuvizija.lt/turines-raides

Share
Gudrumas    Komentarai įrašui Mintis Gudrumas 2 yra išjungti

Mintis Gudrumas 2

Sveika nuovoka laimi palankumą,

o sukčių kelias veda į pražūtį.

(13:15)  

Share
Gudrumas    Komentarai įrašui Mintis Gudrumas 0 yra išjungti

Mintis Gudrumas 0

Ko kitas neatliks net žygdarbiais kilniausiais,

Lengvai padaro tai vien paprastas gudrumas.

Share
Gudrumas    Komentarai įrašui Mintis Gudrumas 6 yra išjungti

Mintis Gudrumas 6

Juk suktu žmogumi bjaurisi VIEŠPATS,

o dorieji yra VIEŠPATIES draugėje.

(3:32)  

Share
Gudrumas    Komentarai įrašui Mintis Gudrumas 5 yra išjungti

Mintis Gudrumas 5

Sukčius, nedoras žmogus

gyvena suktai kalbėdamas,

mirksi akimis, nenustovi vietoje,

rodo pirštais,

sukta širdimi rengia pikta,

nuolat sėdamas vaidus.

Žūtis tokį žmogų ištiks staiga –

akimoju, be vilties atsitiesti.

(6:12-15)  

Share
Puslapiai:12»