Citatos, mintys ir posakiai

Kuo daugiau mes pažįstame gamtos dėsnius, tuo labiau mums neįtikėtini jos stebuklai.

Gamta nesako vieno, o išmintis – kito.

Argi gali kam nors kilti klausimų, kodėl Pitagoras nevalgė mėsos? Man greičiau norisi paklausti, ką turėjo jausti ir
galvoti žmogus, pirmasis ant savo lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs prie burnos negyvą kūną? Kas privertė jį tai padaryti? Kas buvo
tas žmogus, kuris apkrovė stalus patiekalais iš yrančių, dvokiančių negyvų kūnų ir pavadino savo maistu tai, kas dar ką tik baubė ir
klykė, judėjo ir gyveno. Kaip jo akys galėjo iškęsti skerdimą, kai buvo perrėžta gerklė, nudirta oda ir galūnės atplėštos nuo kūno? Juk
mes valgome ne liūtus ar vilkus, nužudytus savigynos tikslais. Į juos nekreipiame dėmesio; skerdžiame nekaltas, nuolankias būtybes,
kurios neturi letenų su nagais ir nešiepia mums savo ilčių. Dėl gabalėlio mėsos atimame iš jų saulę, šviesą ir gyvenimą, kurį jiems davė
gimimas ir gamta.

Visi gyvuliai staugiančiame miške buvo saugūs savo urvuose, lizduose, ir olose.

Žmonija turbūt padarė daugiau žalos žemei 20-ąjį šimtmetį negu visoje ankstesnėje žmogaus istorijoje.

Saulėje yra vienintelis trūkumas: Ji negali matyti pati savęs.